Z. B. Rutkausko darbų paroda „ARCHITEKTŪRA NEGALI GYVUOTI BE MENO“
Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9, architekto Zigmo Bernardo Rutkausko 90-mečio kūrybinių darbų paroda „ARCHITEKTŪRA NEGALI GYVUOTI BE MENO“.
Parodos atidarymas 2026 m. rugpjūčio 20 d. 17.30 val.
Parodos eksponavimo laikas 2026 08 17–09 05.
Zigmas Bernardas Rutkauskas. Erdvės poezija
Zigmo Bernardo Rutkausko vardas daugeliui klaipėdiečių tapo uostamiesčio architektūrinio identiteto, jaukių interjerų ir gyvų viešųjų erdvių sinonimu. Architektas visada ieškojo gilaus, organiško ryšio tarp statinio tektonikos ir grynojo meno. Jo filosofijoje architektūra negalėjo egzistuoti izoliuota nuo dailės. Gobelenai, monumentalios freskos ir sgrafitai, šviesą laužantys vitražai ir skulptūrinės kompozicijos tapo ne papildomais visuomeninių erdvių elementais, o integralia jo kurtų interjerų kalba.
Greta racionalių brėžinių architekto gyvenime visuomet skleidėsi ir akvarelė – takus, jautrus žanras, kuriuo jis susižavėjo dar studijų metais.
Kūrėjo kelias prasidėjo 1936 metais Vilkaviškio apskrityje. Suvalkijos kaime prabėgo jo vaikystė, čia jis baigė pradinę mokyklą.
1948 metais Z. B. Rutkauskas įstojo į Kybartų gimnaziją (vėliau pavadintą Kristijono Donelaičio vidurine mokykla). Tai buvo sunkus, nepritekliais paženklintas pokario metas, tačiau jaunystė įveikė epochą. Mokyklą Zigmas baigė 1954 metais. Metus atliko karinę tarnybą. Jos griežta disciplina ir rūsti kasdienybė subrandino būsimojo kūrėjo asmenybę.
Architektūra visada buvo didžioji Z. B. Rutkausko svajonė. Ir jai buvo lemta išsipildyti. 1958 metais jis sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabartinį Kauno technologijos universitetą). Studijų metai tapo jo tikruoju gyvenimo universitetu: jaunojo architekto pasaulėžiūrą formavo iškilios to meto asmenybės – profesorius Alfonsas Janulis ir akvarelės meistras, docentas Juozas Vaitys, įskiepijęs meilę laisvam potėpiui. Tuo pat metu tvirtus profesinius pamatus ir techninį mąstymą ugdė aukštos kvalifikacijos inžinierių korpusas.
1964 metais su aukštojo mokslo diplomu rankose architektas atvyko į Klaipėdą – miestą, kuriam buvo lemta tapti jo kūrybiniu uostu. Pirmuosius trejus metus Z. B. Rutkauskas pašventė pedagogikai, dėstydamas architektūrines disciplinas Klaipėdos politechnikume. Vėliau sekė itin reikšmingas penkerių metų etapas – vyriausiojo architekto pareigos instituto „Komprojektas“ Klaipėdos skyriuje. Šiuo laikotarpiu jis aktyviai formavo uostamiesčio urbanistinį audinį: projektavo „Žalgirio“ stadiono šiaurinę tribūną, gyvenamąjį penkiaaukštį Vytauto ir S. Šimkaus gatvių sankirtoje.
Būtent šiuo laikotarpiu susiformavo ir išsiskleidė architektūros ir monumentaliosios dailės sinergija. Atnaujinant Smiltynės kurhauzą bei kuriant Kepėjų gatvės skverą Klaipėdos senamiestyje užsimezgė jautrus architekto dialogas su skulptoriumi Algirdu Bosu. Skulptoriaus plastiški kūriniai „Rytas“ ir „Bokštas“ tapo natūraliais architektūrinių erdvių akcentais.
Kitas kūrybinis etapas buvo susijęs su uostamiesčio rekreacinių erdvių vizualinės kultūros kėlimu. Dirbdamas interjero architektu Klaipėdos valgyklų, kavinių ir restoranų treste, Zigmas Rutkauskas kūrė konceptualius, vientisus aplinkos sprendimus. Legendiniai vaikų kavinės „Du gaideliai“, kavinių „Palanga“, „Jūratė“, taip pat restoranų „Žuvėdra“ ir „Regata“ interjerai liudijo meistrišką funkcinio zonavimo ir subtilaus dekoratyvumo dermę.
Ilgametė veikla Klaipėdos „Dailės“ kombinate interjero architektui tapo tikra tarpdisciplininių menų platforma. Z. B. Rutkauskas buvo vienas pirmųjų, drąsiai integravusių freskas, sgrafitus ir vitražus į visuomenines erdves. Įgyvendindamas savo vizijas jis bendradarbiavo su dailės elitu: vitražo grandu profesoriumi Algirdu Dovydėnu, tapytojais monumentalistais Angelina Banyte, Juozu Vosyliumi, Vidu Pinkevičiumi ir skulptoriumi Algirdu Bosu. Subtilios estetinės darnos ir sterilios technologinės drausmės pareikalavo jo sukurti Klaipėdos vaistinių interjerai.
Vėliau, užbaigęs etapą stambiose pramonės įmonėse (bendrovėse „Klaipėdos nafta“ ir „Klaipėdos smeltė“), Z. B. Rutkauskas atsidėjo privačiai praktikai ir laisvajai kūrybai.
Visą savo sukauptą emocinį potencialą jis nukreipė į akvarelės žanrą – čia jis demonstruoja virtuozišką liejimo techniką bei nepaprastą koloristinį jautrumą.
Šis daugiau kaip pusę amžiaus besitęsiantis kūrybos kelias atskleidžia visapusį Zigmo Bernardo Rutkausko talentą. Jo architektūrinėje esybėje racionalus erdvės pajautimas ir interjero estetika jautriai persipina su skaidria, efemeriška akvarelės poezija.
Birutė Skaisgirienė
Galerijos darbo laikas
I-V nuo 10 iki 18 val.
VI, VII - nedarbo dienos.