Ačiū Dievui, kad aš čia,
kad gimiau šiame krašte,
už tą žalio miško grožį,
už pušelę ir už žolę,
už audros palaužtą medį,
už draugus, kurie jo gedi,
už gyvenimo šio prasmę,–
ko ieškosim, tą ir rasim.

Dieve duok mums nepaklysti,
augti, kilti ir pražysti
pievoj gėlele gelsva,
sklisti šiluma švelnia.

Skaistės Vancevičiūtės nuotrauka iš Pixabay