Išblėso saulės paskutinės žaros,
nakties šešėliai išskleidė sparnus,
laukuos pasklido pilko rūko skaros,
klastingos laumės bėga per miškus.

Žiūrėk, mėnulis didelis kaip puodas,
rate žaismingai mirgančių žvaigždžių,
tik kažkodėl dangus toks juodas, juodas,
o taip norėtus vaivorykštės spalvų.

Planetos ašį ritmingai suka laikas,
praslinks naktis, išauš nauja diena.
Prabėgęs šuoliais skirtas laiko tarpas,
tegul tau bus šioj žemėj dovana.


Nathan Dumlao nuotrauka iš Unsplash