Valerijonas Juzėnas
Portreto autorius Petras Šmitas.
Gimė 1933 06 16 Miliešiškių km. Panevėžio r.
1962 m. baigė dailiojo medžio apdirbimo studijas Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume.
1961 m. pradeda dalyvauti parodose.
Nuo 1981 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Taikomoji dailė Lietuvos meno lauke šiandien užima savotišką podukros vaidmenį. Akivaizdu, kad taikomoji meno kūrinio funkcija nėra tokia aktuali kaip anksčiau, o ir pats terminas laikomas atgyvenusiu. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje dailininkų kūryba buvo paremta taikomąja funkcija, geometrinių formų stilizacija, saiku ir lakoniškumu. Tai tapo tam tikru būdu atsikratyti iliustratyvaus, pokariu įsitvirtinusio kūrybinio metodo. Tačiau supaprastintas vaizdas, funkcionavęs kaip modernumo etalonas, ilgainiui pradėjo trukdyti perteikiant individualizuotą pasaulėvaizdį. Stilizuotam kūriniui stigo laiko ribų, jis neįsileido ironijos, tragikomiškumo, sudėtingų būties problemų, kurios buvo aktualios aštunto ir ypač devinto dešimtmečio žmogui. Kita vertus, žvelgiant retrospektyviai, geometrizuota kompozicija išlieka ne tik aktuali, bet ir atitinkanti šiuolaikinį įvaizdį.
Valerijonas Juzėnas gimė 1933 metais Panevėžio rajone. 1957-1962 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ir įgijo dailiojo medžio apdirbimo specialybę. 1962-1976 m. gyveno Kaune, dirbo Kauno „Dailės“ kombinate dailininku. Į Klaipėdą atvyko 1967 metais ir nuo tada dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate. Dailininkas, kartu su skulptore Violeta Skirgailaite buvo vienu iš aktyvios dailininkų bendruomenės sukūrimo iniciatorių. Valerijonas Juzėnas daugiausia yra sukūręs dekoratyvių medžio kūrinių, skirtų įvairiems interjerams. Autorius taip pat kūrė pramonės dailės etalonus, suvenyrus, prizus.
Valerijono Juzėno kūryba – ritmiškų motyvų kartojimas, pagrįstas dekoratyviomis kompozicijomis. Jiems būdinga medžio faktūrų ir tekstūrų paviršių optinė žaismė. Natūrali ir vos tonuota medžio spalva per laiką įgavusi dar papildomų atspalvių yra stulbinanti, laikui nepavaldi, retrospektyviai nenagrinėjama. Pasak menininko, jo kūriniai kuriami naudojant jau panaudotų medžiagų atliekas, kurios paprastai utilizuojamos. Autoriui sureikšminant ir atsakingai įkomponuojant šias dalis paveiksluose bei kituose objektuose, jo kūrybiniai procesai (taip pat ir kūriniai) neišvengiamai paliečia tvarumo bei savirealizacijos klausimus.
Neringa Poškutė-Jukumienė
https://www.santarve.lt/medzio-kalba-priekuliskio-paveiksluose/