Solomonas Teitelbaumas

Tapau tik iš natūros. Tapant gamtą, gimsta literatūriniai ar net fantastiniai siužetai. Šiuo metu pats svarbiausias mano uždavinys – paveiksluose spalva išreikšti šviesą. Kaip spalva tinkamai atskleisti esminius šviesos ir šešėlio kontrastus? Kuo tikroviškiau jie perteikiami, tuo tikslesnė ir raiškesnė paveikslo forma. Tokio pobūdžio dialogas su natūra neleidžia nuslysti į gryną abstrakciją. Įtempta spalva pati nusako siužeto prasmę, dėl jos atsiranda netikėti personažai, nors dažniausiai jie gimsta beieškant jaudinančio motyvo.
Kūrybai visuomet įkvepia tai, kas sena, nyksta ar tuojau išnyks. Tai ir seni namai, šimtamečiai medžiai, paslaptingi parkai. Visa tai būna apipinta neįtikėtomis istorijomis, pamirštais mitais ir legendomis. Tokie motyvai yra gera dirva tapybai. Viskas čia provokuoja nuolat kurti, ieškoti, atsinaujinti, nesikartoti.
Nepaprastai daug tokių siužetų yra šalia Lietuvos esančioje Rytų Prūsijoje, ypač jos pajūryje, kur per amžius grumiasi gamtos stichijos. Jos tartum įkūnija žmogaus sielos gelmes, kur nuolat kovoja gėris ir blogis. Taip su Baltijos vėjais kovoja medžiai ant aukšto Sembos skardžio, ar keisti paukščiai, lyg nerami žmogaus siela, pasmerkta nuolat blaškytis tarp tamsos ir šviesos – gėrio ir blogio. Šio krašto atmosferoje visur juntama E. T. A. Hoffmanno, didžiojo romantiko, pasakiško pasaulio dvasia, susidurianti su I. Kanto racionalumu ir išnykusios prūsų tautos pagonybės pėdsakais.
Kuršių nerijos paveiksluose svarbu žmogaus santykis su gamtos stichija ir jos ženklais, atspindinčiais žmogaus būseną. Šis trapus smėlio ir vandens stichijų suformuotas gamtos kampelis gali suirti nuo per didelės civilizacijos invazijos. Jis gali priimti tik besistengiantį įsiklausyti ir pasinerti į Kuršių nerijos didybę ir grožį žmogų. 
Portretuose domina vidinė žmogaus paslaptis. Kiekvienas žmogus yra atskiras ir unikalus pasaulis. Ši tema yra viena iš pačių reikšmingiausių, sunkiausių ir įdomiausių tapyboje. Stengiuosi, kad portretuojama asmenybė virstų savo vidinio pasaulio, savo išgyvenimų atspindžiu.

                                                                                                                                                                                                                                                                    Solomonas Teitelbaumas

 

Apie autorių

Gimė 1972 m. Kaune.
1991 - 1997 m. tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje, magistras.
1996 m. tobulinosi Vasaros menų akademijoje Zalcburge.
2004 - 2007 m. VDA doktorantas, meno licenciatas.
Nuo 1997 m. dalyvauja parodose.
Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Salomonas Teitelbaumas priskiriamas prie vieno ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. 
Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1997 m. Surengė nemažą skaičių personalinių parodų, jo darbai buvo eksponuojami parodose Austrijoje, JAV, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. 1995 m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos premija už grupės ARS tradicijų pratęsimą. 2012 m. jam įteiktas pagrindinis prizas A. Gudaičio tapybos konkurse. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

 

 
Bibliografija

Keletas personalinių parodų

2012 m. Tapyba. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, Maskva.
2011 m. Tas trapus pasaulis, tapyba. Galerija „Metropol“, Maskva.
2009 m. Tapyba, pastelė. Galerija „Maldis“, Vilnius.
2007 m. Tapyba. Vilniaus rotušė; Tapyba, pastelė. Kaliningrado srities meno ir istorijos muziejus, Rusija.
2005 m. Tapyba. Jurgio Baltrušaičio namai-muziejus, Maskva; Tapyba, pastelė. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilnius.
2004 m. Tapyba. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtonas.
2002 m. Tapyba, piešiniai. Galerija „Baroti“, Klaipėda; Tapyba. Galerija „Vartai“, Vilnius; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.