KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ISTORIJA. Parengė Aidas Jurkštas

Aidas  Jurkštas.  KLAIPĖDOS  ŠVYTURIO ISTORIJA 

Šiauriausias Prūsijos karalystės miestas - Memelis (Memel, Memelburg, Klaipėda) pradėtas, pastačius pilį, 1252 metais.  Įsikūręs Baltijos jūros, Kuršių marių ir Danės upės sankirtoje, XV-XVIIIa. tapo svarbiu prekybiniu uostu.  XV a. Lietuvoje klestėjo Hanzos sąjungos (Hansa teutonica) prekybinė veikla. Nemunu  į Memelį plaukė dideli kiekiai medienos, bei kitos prekės. Iš čia pilni krovinių buriniai laivai plaukė į Amsterdamą, Londoną, Hanzos miestus.  XVIa. Mėmelyje pradėti rinkti jūros muito mokesčiai, įkurta pirklių gildija. Jai suteikta laisvos prekybos privilegija su neriboto importo - eksporto teise.
Uosto navigaciniai įrenginiai tapo būtini. 1670m. J. Naronskio-Narūnavičiaus sudarytame plane, ant kopos, ties Smiltyne, pažymėtas pirmasis navigacijos ženklas laivams- kartis su apvaliu skydeliu viršūnėje.
1684m. K. Hartknocho (Ch.Hartknoch) raižinyje, kelią į Danės uostą rodė pirmasis, primityvus švyturys- paprastas, ant medinės karties pakabintas anglinis žibintas, vadintas „akmens anglies sūpuoklėmis“.  Naudos iš jo buvo nedaug- dieną jo nereikėjo, o naktį jo beveik nesimatė.
Siekdama ištaisyti padėtį, Mėmelio miesto taryba 1788m. nusprendė šiaurinėje sąsiaurio pusėje, „100 rykščių nuo jūros kranto“ (1 rykštė - 3,72 metro) pastatyti 25 metrų aukščio švyturį.  Pasirinktas dar 1778m. uosto statybos inspektoriaus Johano Lilientalio (S. J. Lilienthal) paruoštas projektas. (Pastaba: Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykla įkurta 1784m.)
Nepasirūpinta tinkamu statybos finansavimu. Švyturio statyba pradėta 1792m. ant supustytos  9,6m. aukščio smėlio aukštumos. Kad bokštas nenugriūtų, po pamatais buvo sukalti mediniai poliai, ant jų paklotas (iš rastų sunertas) karkasas, ant kurio sumūrytas statinys. Švyturį sudarė du tūriai- cilindrinis bokštas ir prie jo prišlietas pusapskritimio formos statinys. Dėl didelio lėšų stygiaus vietoj planuotų 25m. pastatė tik 17,2m. aukščio mūrinį bokštą. Šviesos įtaisą sudarė 9 nutrumpinto kūgio formos (penki 18 colių, likusieji keturi - 12 colių skersmens) atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą.

Memelio švyturys įžiebtas 1796m. rugsėjo 1 dieną ir buvo pirmasis šiaurės-rytų Baltijos pakrantėje. Senesni buvo tik Danzig (1757m.) ir Travemunde (1539m.) švyturiai. Visuose jūrlapiuose pažymėtos koordinatės:  55o43‘36“N, 21o 4‘36“ E.  Švyturys buvo ne tik žemas, bet ir jo šviesos šaltinis buvo silpnas - laivai matydavo jį vos pusės mylios atstumu (vokiška mylia-7,5km) ir tik esant geram orui. Iš jūros atrodė kaip mėnulio pilnaties diskas. Nuo tada laivai į uostą galėjo įplaukti ir tamsiu paros metu.
Uostamiesčio reikšmė savo epogėjų pasiekė 1807m., kai Memelis tapo laikinąja  Prūsijos sostine, tuo pačiu pelnydamas  ir Karališkojo jūrų ir prekybos miesto titulą.
1812m. prie švyturio supiltas ravelinas, įrengtos aikštelės pabūklams. Kad vėjas neišpustytų smėlio, aplink švyturį pasėta žolė, pasodinta krūmų.
1819m. Memelio švyturys ženkliai rekonstruotas, paaukštintas 24 pėdom.  Iki tol priestate buvę laiptai įrengti pačiame bokšte. Viršutinėje įstiklintoje dalyje įtaisytas naujas, modernus žibintas, pagamintas Anglijoje.  Jį sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštėmis išklotų parabolinių 20 colių skersmens atšvaitų, apšviestų 13 Argando lempų, kūrenamų alyva.  Šviesos šaltinis pakeltas į 29,2m. aukštį (nuo jūros lygio).  Geru oru laivai šviesą matydavo už 16 mylių (virš 30 km).  Švyturys buvo dengtas gaubtu varinės skardos stogu, virš kurio kyšojo paauksuotas žaibolaidžio stiebas. Švyturio bokšto priestate gyveno du prižiūrėtojai.  Bokšto mūrinės ir įstiklintos dalies sandūrą juosė galerija, kuri rėmėsi į lietas ketines konsoles. Iš pradžių švyturio išorinės sienos buvo tinkuotos kalkių, stamboko žvyro ir smulkintų plytų skiediniu. Dažytas baltai. Tačiau ir toks tinkas neatlaikė jūrinių vėjų.  Todėl 1827m. iš vakarų pusės švyturio siena apkalta skarda.
1874m. bokštas pradėtas dažyti šachmatų tvarka, raudonais ir baltais kvadratais, dėl to buvo vadinamas Raudonuoju švyturiu. Čia ne tik nuolat degė šviesa, bet buvo įrengta ir daugiau optinių signalų. Pavyzdžiui, kai laivams plaukti į uostą būdavo pavojinga, iškeldavo raudoną vėliava, o kai saugu- geltoną. Naktį vėliavos būdavo apšviečiamos. Nuo 1913m. švyturyje pradėjo veikti impulsiniai šviesos signalai. Uosto navigacijai svarbūs buvo ir kiti įrenginiai - locmanų bokštas, vėjų semaforas, vedlinės bakenai.
Memelio švyturys buvo ne tik miesto simbolis, bet ir reikšmingas akcentas, turistų lankoma vieta : nuo bokšto buvo galima grožėtis jūros, uosto ir miesto vaizdais. Pakrantės kelyje link švyturio veikė populiarus miesto restoranas-svečių namai „Strandvilla“.
1909m. Memelio bei Piluvos (Pillau-Baltijskas) švyturiuose sumontuoti modernūs dviejų aukštų šviesos žibintai su Fresnelio optika.
1923m. sausio 15d. uostamiestis tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Memelis vadinamas Klaipėdos vardu.
1933m. bokšte įrengtas radijo švyturys.
Tvarkant uostą, 1884m. galutinai baigta šiaurinio molo statyba ir gruodžio 16d. molo gale uždegta raudonos spalvos šviesa Mažajame, arba Baltajame švyturyje (pavaizduotas 200 litų banknote). Pietinio molo gale  kurį laiką irgi buvo šviesos signalas. 1927m. jo vietoje pastatytas 7,35m. aukščio švyturys (10m. nuo jūros lygio). Švietė žalia šviesa.
Antrasis Pasaulinis karas  buvo negailestingas Baltijos švyturiams.
1945m. sausį atsitraukiantys naciai susprogdino Klaipėdos švyturį. Neliko ir Baltojo, šiaurinio molo švyturio. 1945m. sausio 30d. Kopgalyje šeimininkavę Raudonosios armijos kariai pietinio molo švyturyje iškėlė raudoną vėliavą.
Iš senojo Memelio švyturio liko tik autentiška 4 m. cokoline statinio dalis. 1952m. čia pastatytas naujasis, juodai-baltai dryžuotas gelžbetoninis bokštas.
Klaipėdos švyturys pradėjo šviesti 1953m. sausio 31d. Pilnas bokšto aukštis - 49m. nuo jūros lygio (šviesa - 45m. aukštyje). Šviesos signalas, kas 3 sekundes darydamas 3 sekundžių pertrauką,  matomas jūroje už 33km. Optiniai prietaisai pagaminti 1950m. Rusijos Gorkio mieste. Sovietmečiu tokia optika kainavo 75 tūkstančius rublių. Veikė ir radijo švyturys, kurį 1998m. pakeitė palydovinės navigacijos sistema.
1990m. Lietuvos Respublikai atkūrus valstybingumą, švyturio priežiūrą iš Rusijos kariškių perėmė Lietuvos saugios laivybos administracija.
2010m. švyturyje įrengta DGPS (diferencinė globalinė pozicionavimo sistema) antena, veikianti 500km. atstumu.
Klaipėdos švyturys jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams, grįžtantiems  į uostą.

Aidas Jurkštas gimė 1966m. Šalčininkuose (Lietuva). Užaugo  ir gyveno Vilniuje. Nuo 1995m. - Baltijos pajūrio kurorte – Palangoje. Studijavo žurnalistiką, filosofiją, dizainą, teisę. Baigė techninės braižybos, radijo aparatūros, verslo valdymo studijas (The Open University, 2004). Sukūrė ir vadovavo reklamos įmonei „Polidizainas“. Daug metų atidavė orientavimosi sportui.
Aistra švyturiams Aidą lydi nuo 1988m., įkūrus įmonę „Jūros užeiga“. Nuo tada A. Jurkštas  kolekcionuoja švyturių modelius, atvirukus, pašto ženklus, monetas, knygas. Vertingiausia kolekcijos dalis - paties autoriaus piešti švyturiai.

www.aido-svyturiai.lt
info@aido-svyturiai.lt

Naudotos literatūros sąrašas