Knyga „Gyvenimo lai(š)kai“: praplėšus puslapį – atsivers nepažintoji Jono ir Adolfo Mekų pusė.

(NE)atšaukti pristatymai

Knyga „Gyvenimo lai(š)kai“: praplėšus puslapį – atsivers nepažintoji Jono ir Adolfo Mekų pusė
arba
Nepažinta Jono ir Adolfo Mekų kasdienybė – praplėštuose „Gyvenimo lai(š)kuose“

Turbūt nieko nuostabaus, kad išgirdę Meko pavardę, dažniausiai pagalvojame apie pasaulinį pripažinimą pelniusį, vieną iš žymiausių lietuvių menininkų - Joną Meką. Būtų galima ilgai ir (ne)nuobodžiai kalbėti apie jo pasiekimus, įtaką ir milžinišką palikimą, bet apie tai jau parašyta.
Šioje Kęstučio Pikūno knygoje Mekas yra kitoks, čia jis - sūnus, brolis ir tėvas.
Knyga „Gyvenimo lai(š)kuose“ - tai Jono gyvenimo kelionė kartu (ir atskirai) su jauniausiu broliu Adolfu. Mažai žinoma, kad iki pat 1965 m. broliai Mekai gyveno, kūrė ir dirbo kartu, o Niujorke visi juos žinojo kaip “du brolius”.
Rašyti ir leisti šią knygą autorius sumanė 2019 m. kovo 10 d., vaikščiodamas po Semeniškių laukus, kur kadaise stovėjo Mekų giminės sodybos. Buvo tiesiog toks sekmadieninis pasivaikščiojimas po Papilio apylinkes ir vietas, kuriose prabėgo brolių Mekų vaikystė. Nebuvo aišku, nei koks bus knygos turinys, nei jos galutinis formatas. Bet nuo šios dienos prasidėjo atradimų ir knygos sudarymo kelionė, suteikusi galimybę autoriui susipažinti su plačia Mekų gimine, be kurių pagalbos ši knyga nebūtų tokia, kokia yra šiandien.
Šios knygos dėka autorius susipažino su Biržuose gyvenančiomis Jono ir Adolfo Mekų dukterėčiomis, kurios parodė išsaugotus originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus. Cituojant Joną Meką: “Negyvenu pagal planus, nes tokių neturiu ir bet kas, kas nutinka savaime, dažniausiai yra gerokai įdomiau ir geriau. Jau seniai pastebėjau, kad sprendimai, kurie gimsta natūraliai, yra žymiai geresni nei suplanuoti. Tad lioviausi kurti planus ir priiminėti sprendimus. Aš visiškai priklausau nuo angelų ir, rodosi, jiems tai patinka, nes jie laiko mane labai užimtą…” Panašiai buvo ir su šia knyga. Viskas vyko labai organiškai, tarytum savaime.
Prie knygos turinio sudarymo prisidėjo plati Mekų giminė - patys artimiausi žmonės, kurie matė, girdėjo ir jautė tai, ko vieša akis negalėjo pastebėti. Kiekvieno iš jų istorijos, prisiminimai ir įžvalgos buvo neįkainojamas indėlis į šios knygos turinį. Visa tai knygai suteikė išskirtinio autentiškumo, kuris įtraukia nuo pat pirmų puslapių. Ir nors įvairūs pasakojimai ir istorijos, likę leidinio paraštėse, verti atskiros knygos, būtent jie leido geriau suprasti šios šeimos jautrią istoriją.
Knyga nebūtų atsiradusi ir be šviesaus atminimo fotografo bei menininko Zino Kazėno padrąsinimo ir Indros Drevinskaitės (Biržų raj. Savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojos) užsidegimo.
1949 metais, atsidūrę toli nuo Lietuvos, broliai Mekai Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nenuilstantis gimtųjų kraštų ir Semeniškiuose (Biržų raj.) likusios šeimos ilgesys. Pažinti šią intymesnę, subtilesnę garsių Lietuvos kūrėjų pusę leidžia knyga „Gyvenimo lai(š)kai“.
„Šią knygą būtų galima pavadinti ant popieriaus išrašytu filmu, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų aplinkos žmonės. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose, parašytuose likusiems Lietuvoje šeimos nariams,“ , – pasakoja knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas.
Nuo 1957 iki 1995 metų iš Niujorko megapolio į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas išsiuntė daugybę laiškų, adresuotų mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems. Laiškuose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, aprašomos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persipina su vaikystės ilgesiu ir prisiminimais Lietuvoje. Daugybė knygoje pirmą kartą viešai publikuotų laiškų atskleidžia ne tik mažai kam žinomą, itin artimą ryšį tarp Jono ir jo jauniausio brolio Adolfo, bet ir visos Mekų šeimos istoriją.
Originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus išsaugojo Jono ir Adolfo brolis Petras Mekas, o su knygos sudarytoju Kęstučiu Pikūnu šia medžiaga pasidalino Biržuose gyvenančios Mekų dukterėčios Edita Rubinienė ir Ina Guogienė.
Knygoje gausu ir mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų, kurios į knygą nugulė iš plačios Mekų giminės asmeninių albumų bei žinomų Lietuvos fotografų Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Viktoro Kapočiaus ir kitų fotomenininkų archyvų.
Beveik šimto metų foto pasakojimą knygos sudarytojas papildė ir gyvų šeimos narių prisiminimais.
Brolių Mekų asmenybės, nors ir neįprastos, yra išskirtinai paprastos. Būtent todėl ieškota ypatingos, brolių Mekų charakterį atitinkančios turinio išpildymo formos. Knygos išskirtinumą K. Pikūnui pavyko atskleisti per jos dizainą – skaitytojas knygoje esančiais „peiliukais“ turi pats praplėšti dvigubuose lapuose besislepiančius laiškus. Tokiu būdu sukuriamas intymus ryšys tarp laiškus rašiusių ir dabar juos skaitančio žmogaus.