Senosios Europos BIBLIOTEKOS

Keliaudami po pasaulį, prisiminkite, kad kiekviename mieste jūs būtinai surasite biblioteką.
Ypatingai gražios yra senosios Europos bibliotekos, įsikūrusios vienuolynuose, grafų rezidencijose, karališkuose apartamentuose. Nepaprastai įdomi yra senųjų bibliotekų istoriją, o senosiose knygų saugyklose slypi neatrasti lobiai, masina neįmintos paslaptys.
Perženk bibliotekos duris ir tau po kojomis atsivers naujas ir nepažintas pasaulis. Įeik į biblioteką ir apsidairyk. Čia sukaupta visa žmonijos išmintis, didžiuliai mokslo ir kultūros klodai.
Šioje parodoje pristatome tik keletą gražiausių Europos bibliotekų, jei skaitytojui ši kelionė pasirodys įdomi, vizualų pasakojimą ir kelionę po pasaulio pratęsime.
Paroda skirta Nacionalinei bibliotekų savaitei pažymėti.
Jūsų dėmesiui Senosios Europos bibliotekos.

HERZOGIN ANNA AMALIA BIBLIOTHEK/ Hercogienės Anos Amalijos biblioteka
https://www.klassik-stiftung.de/en/herzogin-anna-amalia-bibliothek/

Prie ypatingos kultūrinės atmosferos kūrimo Veimare prisidėjo hercogienė Ana Amalija, hercogo Karlo Augusto motina. Labai anksti mirus vyrui, našlaujanti hercogienė septyniolika metų valdė kraštą iki vyresniojo sūnaus pilnametystės. Šiam perėmus valdžią, trisdešimt šešerių metų Ana Amalija staiga tapo hercogiene motina arba „senąja hercogiene“, nes greta buvo jaunoji Karlo Augusto žmona Luiza. Tik dabar, atsikračiusi valdymo naštos, dar jauna „senoji hercogienė“ užsiėmė tuo, kas atitiko jos menišką prigimtį – kultūros puoselėjimu. Ėmė garsėti kūrybingų žmonių susibūrimai jos salone, kur talentas buvo svarbesnis negu aukšta kilmė, todėl hercogienė galėjo sutelkti iškilias to meto asmenybes. Jos dėka Veimare apsigyveno rašytojas C. M. Wielandas ir istorijos filosofijos veikalų kūrėjas J. G. Herderis, iš Leipcigo buvo pakviesta talentinga aktorė Corona Schröter, atgijo Veimaro teatras. Hercogienės kultūrinė veikla, jos Veimare suburtų asmenybių indėlis bei Goethe`s genijus padėjo pagrindus netolimam Veimaro kultūriniam suklestėjimui ir tam fenomenui, kurį literatūros istorikai vėliau pavadins vokiečių literatūros aukso amžiumi.
Hercogienės Anos Amalia istorinė biblioteka (Herzogin Anna Amalia Bibliothek) yra įsikūrusi 1563 m. statytame renesanso stiliaus pastate, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Pats pastatas yra meno kūrinys, ypač – nuostabioji rokoko salė. Bibliotekos kolekcijoje daugiau nei milijonas knygų, žemėlapių, istorinių relikvijų, meno kūrinių, privati filosofo F. Nyčės biblioteka.

The British Library/Britų biblioteka
https://www.bl.uk/
https://www.bl.uk/subjects

Didžiosios Britanijos nacionalinė biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje. Ji įsteigta 1753 m. Londone.
Britų biblioteka buvo sudaryta iš Britų muziejaus, Nacionalinės centrinės, Nacionalinės mokslo ir technologijos bibliotekų. 2002 m. Britų bibliotekos fondą sudarė 18 milijonų dokumentų (apie 13 mln. knygų, 295 000 rankraščių, 260 000 spaudinių Indijos ir Rytų kalbomis, 3000 papirusų, 3,5 mln. mikrofilmų dokumentų). Dalis fondų saugoma Jorkšyre. Nuo 1950 leidžia einamosios bibliografijos leidinį British National Bibliography.
Britų bibliotekoje yra 16–17 amžiaus - senosios lietuvių raštijos leidinių: J. Bretkūno “Postilė” (1591 m.), K. Sirvydo “Punktai sakymų” (1629 m.), dalis 1660–1662 m. išspausdinto S. B. Chylinskio Biblijos vertimo ir jo Naujojo Testamento vertimo rankraštis, M. Liuterio “Mažasis katekizmas” vokiečių–lenkų–lietuvių–lotynų kalbomis.

The Library of Trinity College Dublin/Trejybės koledžo biblioteka
https://www.tcd.ie/library/

Trejybės koledžą (Trinity College) arba Švenčiausios Trejybės kolegiją 1592 m. vietoj Augustinų vienuolyno įkūrė Karalienė Elžbieta I. Ji siekė įtvirtinti protestantų tikėjimą šiame krašte.
Trinity College yra seniausias universitetas Airijoje. Koledžui priklauso nuo vienuolyno laikų likę jaukūs kiemai bei parkai.
Prie vartų stovi žymiausių XVIII a. koledžo studentų – dramaturgo Oliverio Goldsmitho, rašytojo ir politiko Edmundo Burke‘o skulptūros.
Seniausia Trejybės koledžo dalis pastatyta 1700 m. Biblioteka, kurios ilgis yra 64 m, iškilo 1732 m. Šioje bibliotekoje saugoma 200 000 senovinių tekstų, taip pat seniausia arfa Airijoje. Po biblioteka esančioje saugykloje yra saugomos brangiausios knygos. Tarp jų ir Kelso evangelija (Book of Kells) – įmantriomis miniatiūromis išpuoštas IX a. rankraštis ir begalė kitų vertingų knygų bei rankraščių.

National Library of Ireland/ Airijos nacionalinė biblioteka
https://www.nli.ie/

1877 m. Karališkosios Dublino draugijos kolekcijos tapo prieinamos visuomenei – įkurta Airijos nacionalinė biblioteka. Ir iki šiol ji yra pagrindinė Airijos informacinė biblioteka. Per daugelį metų bibliotekai vadovavo įvairios ministerijos, tačiau 2005 m.  ji tapo savarankiška įstaiga.
Airijos nacionalinė biblioteka, turinti išsamiausią Airijos dokumentų rinkinį pasaulyje, garsėja turtingomis duomenų bazėmis ir informacija apie šeimos istorijas. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių aplanko biblioteką, siekdami ištirti savo protėvių istoriją - bibliotekos svetainėje pateikiama išsami informacija apie tai, kaip pradėti paiešką. Airijos nacionalinė biblioteka yra įsikūrusi didžiojo Viktorijos laikų pastate.

Biblioteca Nacional de España/ Ispanijos nacionalinė biblioteka
http://www.bne.es/en/Inicio/

Ispanijos nacionalinė biblioteka yra Madride.
1712 m. kaip viešąją rūmų biblioteką (Biblioteca Pública de Palacio) ją įkūrė karalius Pilypas V-asis.
1836 m. bibliotekai suteiktas dabartinis pavadinimas - Biblioteca Nacional de España.
1896 m. atidaryta visiems prieinama skaitykla.
1986 m. prie Ispanijos nacionalinės bibliotekos prijungta Nacionalinė laikraščių biblioteka, Ispanų bibliografinis institutas ir Dokumentinių ir bibliografinių vertybių centras. 1991 m.  atidaryti bibliotekos antrieji rūmai Alcalá de Henarese.
Bibliotekoje sukaupta apie 6 milijonai knygų ir žurnalų, apie 30 000 rankraščių, apie 20 000 laikraščių,
3000 inkunabulų, 134 000 žemėlapių, 45 000 originalių piešinių, 800 000 plakatų, 600 000 raižinių, 2 mln. fotografijų ir kitų kolekcijų.

Deutsche Nationalbibliothek/ Vokietijos nacionalinė biblioteka
https://www.dnb.de/DE/Home/home_node.html

Įkurta 1912 m. Leipcige.
Vokietijos nacionalinė biblioteka yra Vokietijos didžiausia biblioteka ir nacionalinis bibliografijos centras.
Fondai ir veikla
Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje saugomi garso, vaizdo ir elektroniniai įrašai, publikacijos vokiečių kalba apie Vokietiją, žydų periodinių leidinių nacių Vokietijoje kolekcija, 1933–1945 m. kitose šalyse išleistos vokiečių emigrantų publikacijos, kiti dokumentai. Rinkiniai saugomi dviejuose centruose - Leipcige ir Frankfurte.
2020 m. bibliotekos fonduose buvo apie 39,0 mln. dokumentų.



Biblioteca Angelica Roma/ "Angelica" biblioteka Romoje
https://romeartweek.com/en/structures/?id=1038&ida=563

Romos viešoji "Angelica" biblioteka – įsikūrusi miesto centre, prie Švento Augustino bažnyčios. Bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 200 000 rankraščių tomų, 1100 inkunabulų, kurie kažkada priklausė augustiniečiams. Šie istoriniai dokumentai yra svarbūs reformacijos ir kontrreformacijos tyrinėtojams.
Biblioteką 1604 m. įkūrė Andželas Rokka (Angelo Rocca), ji priklausė augustiniečių vienuolynui. Nuo 1604 m.  biblioteka atveriama plačiajai visuomenei. Ši biblioteka yra viena seniausių Europos viešųjų bibliotekų. Tokia pat sena yra nebent Ambroziano biblioteka Milane.
Ši biblioteka taip pat garsi įvairių biblijų rinkiniu ir neįkainojamais, retaisiais pasaulinio garso Dantės, Boccaccio ir Petrarchio kūrinių leidiniais. Čiasukauptas vienas geriausių XV-XVIII italų teatro ir literatūros šedevrų archyvas.
Nuo 1940 m. "Angelica" bibliotekoje įkurdintas Arkadijos akademijos archyvas. Nuo 1975 m. biblioteka yra pavaldi Kultūros ministerijai.

Národní knihovna České Republiky/ Čekijos nacionalinė biblioteka
https://www.nkp.cz/

Čekijos Respublikos nacionalinė biblioteka (Národní knihovna České Republiky) Prahoje yra didžiausia ir seniausia Čekijos mokslinė biblioteka. Bibliotekos fondų pagrindą sudaro Karolio IV- ojo 1366 m. universitetui padovanoti rankraščiai, danų astronomo T. Brahės ir grafo Kinský šeimos asmeninės bibliotekos.
Bibliotekos fondą sudaro 6 mln. tomų spaudinių: 50 000 tomų rankraščių, inkunabulų, retų knygų, graikų papirusų.
Karolio universiteto biblioteka buvo įkurta 1366 m., nuo 1622 m. biblioteka priklausė Clementinum - jėzuitų vienuolynui ir universitetui. Nuo 1777 m. Imperatoriškoji ‑ karališkoji viešoji ir universiteto biblioteka, nuo 1781 m. – Nacionalinė biblioteka, nuo 1918 m. – Viešoji ir universiteto biblioteka, 1935–1990 m. veikė kitais pavadinimais, nuo 1990 m. – Čekijos Respublikos nacionalinė biblioteka.
1929 m. prie bibliotekos prijungta Slavų biblioteka, įkurta 1924 m., dabar yra savarankiškas Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos padalinys ir kaupia slavistiką. Dalis Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos fondų saugoma jėzuitų 1570–1730 statytuose barokiniuose rūmuose, kiti 1996 m. perkelti į naujas patalpas Hostivare (Prahos miesto dalis).

Österreichische Nationalbibliothek/ Austrijos nacionalinė biblioteka
https://www.onb.ac.at/en/library
 

Austrijos nacionalinė biblioteka 1368 m. įkurta Vienoje.
Austrijos nacionalinė biblioteka – tai nuostabi Habsburgų monarchijos barokinė biblioteka. Ji vadinama tikru baroko šedevru, kuris buvo baigtas statyti 1726 m. Buvusi karališkoji Habsburgų dinastijos biblioteka – viena didžiausių bibliotekų pasaulyje. Devyniuose bibliotekos skyriuose saugomos rankraštinės knygos iš garsiosios Bibliotheca Corviniana, daugiau kaip 100 000 papirusų ir 250 000 žemėlapių kolekcija. Dalis fondų tebėra 1723–1726 m. statytuose barokiniuose rūmuose (Josefsplatz), kiti 1967 m. ir 1992 m. perkelti į naujas patalpas (Heldenplatz). Austrijos nacionalinė biblioteka turi Papirusų, Gaublių, Esperanto ir kitus muziejus.

Bibliothèque nationale de France/ Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje
https://under35.me/2017/04/france-national-library-after-renovation/
https://www.bnf.fr/en/bibliotheque-nationale-de-france-catalogue-general

Prancūzijos nacionalinė biblioteka yra didžiausia Prancūzijos ir viena didžiausių bei seniausių bibliotekų pasaulyje. Keturiolikoje bibliotekos skyrių saugoma 30 mlrd. egzempliorių dokumentų, iš jų – apie 14 mln. knygų ir spaudinių, 12 000 inkunabulų), 250 000 tomų papirusų, 360 000 pavadinimų periodinių leidinių, 12 mln. estampų, daugiau kaip 800 000 žemėlapių ir planų, 2 mln. natų, apie 1 mln. garso ir 150 000 vaizdo dokumentų, 530 000 medalių ir monetų, 56 000 pavadinimų elektroninių leidinių .
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos ištakos siejamos su Karališkąja biblioteka (La Bibliothèque du Roi).
1368 m. Luvre biblioteką įsteigė Prancūzijos karalius Karolis V Išmintingasis. 1373 m. buvo sudarytas šios bibliotekos katalogas; jos fonduose buvo 1200 rankraščių.
Valdant Karoliui VI Pamišėliui biblioteka beveik nunyko, bet Liudvikas XI 1461 metais ją atkūrė. 1480-ieji laikoma faktine Prancūzijos nacionalinės bibliotekos įsteigimo data. Prancūzijos karalius Pranciškus I šią biblioteką papildė asmenine knygų kolekcija ir 1544 perkėlė į Fontainebleau. 1568 m. biblioteka vėl perkelta į Paryžių. 1692 m., valdant Liudvikui XIV, ji tapo viešąja biblioteka. Bibliotekos fondus papildė garsių žmonių asmeninės bibliotekos ir iš Rytų, Graikijos, Egipto, Persijos, Konstantinopolio, Italijos, Portugalijos, Švedijos atsivežtos vertingos knygos.
1795 m. bibliotekai suteikiamas Nacionalinės bibliotekos statusas Bibliothèque nationale). Jos fondai buvo papildyti per Prancūzijos revoliuciją konfiskuotomis knygomis. 1934 m. prie bibliotekos prijungta Arsenalo biblioteka, 1935 m. prijungiama Operos biblioteka ir Muziejus, 1979 m. – J. Vilaro namai Avinjone, 1996 m. – F. Mitterrand’o biblioteka. 1994 m. pavadinta Prancūzijos nacionaline biblioteka.