Leidyklos „Libra Memelensis“ leidinių pristatymas

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9)
2020 vasario 7 d. 17 val. savo leidinius pristato leidykla „Libra Memelensis“. Leidyklos vadovas Kęstutis Demereckas pristatys savo ir bendraautoriaus Juliaus Kanarsko sudarytą albumą „Kretingos krašto praeities vaizdai“, o Šilutės Hugo Šojaus muziejus – Hertos Gelžus „Mano receptų knyga: Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“. Knygą pristatys muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

„Kretingos krašto praeities vaizdai“ – unikalus tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Jame surinkti visi žinomi Kretingos krašto fotovaizdai nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio: senosios Kretingos krašto fotonuotraukos iš muziejų, bibliotekų, archyvų, kolekcininkų ir privačių asmenų. 

Kretingos krašto praeities vaizdai / Julius Kanarskas, Kęstutis Demereckas. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2019 ([Vilnius]: Standartų sp.). - 535, [1] p.: iliustr., portr., žml.. - Tiražas [600] egz.. - ISBN 978-609-8094-29-9 (įr.).
Tai unikalus tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Jame surinkti visi žinomi Kretingos krašto fotovaizdai nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio. Tai senosios Kretingos krašto fotonuotraukos iš muziejų , bibliotekų, archyvų, kolekcininkų ir privačių asmenų. Per vietos laikraštį, beveik metus buvo kviesta atnešti senųjų fotonuotraukų iš asmeninių albumų. Atsiliepė daugybė žmonių ne tik iš Kretingos krašto, bet ir iš Klaipėdos, Vilniaus. Įdomiausia albumo dalis pateikta iš iki šiol nepublikuoto Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinio, kurį sudaro 1931 m., 1936 m., 1938 m. ir 1940 m. etnografinių ekspedicijų metu užfiksuoti vaizdai. Negatyvai, saugoti muziejuje, pagaliau atgijo ir parodo kraštą. Čia ne tik senųjų kaimų ir sodybų vaizdai, bet ir paprastų žmonių buitis, darbai, jų gyvenimas. Kretingos krašto praeities vaizdų albumas – pilnas ir labai platus krašto praeities paveikslas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti savo tėvų, senelių gyvenimo, negalima suprasti visos Lietuvos.

„Mano receptų knyga: Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“ – iš rankraščio į knygą pavirtęs, leidinys. Šiame Otto Sekunos spaustuvėje (Šilutėje) išleistame sąsiuvinyje nuo 1892 m. šišioniškė Herta Gelžus (Herta Gelszus), gyvenusi Petreliuose, gotišku ornamentuotu smailiakampiu šriftu vokiečių kalba užrašė Klaipėdos krašte gamintų valgių receptus. Unikaliame rankraštyje užfiksuota apie 500 kulinarijos, konditerijos, gėrimų receptų. Rankraštis pusę amžiaus pragulėjo Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Mano receptų knyga: Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai / Herta Gelžus. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2019. - 104 p.: iliustr.. - Tiražas 500 egz.. - ISBN 978-609-8094-31-2.
Jūsų rankose unikalus, iš rankraščio į knygą pavirtęs, leidinys. Šiame Otto Sekunos spaustuvėje (Šilutėje) išleistame sąsiuvinyje nuo 1892 m. šišioniškė Herta Gelžus (Herta Gelszus), gyvenusi Petreliuose, gotišku ornamentuotu smailiakampiu šriftu vokiečių kalba užrašė Klaipėdos krašte gamintų valgių receptus. Unikaliame rankraštyje užfiksuota apie 500 kulinarijos, konditerijos, gėrimų receptų. Rankraštis pusę amžiaus pragulėjo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archyvuose.
Pasak knygą parengusios Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorės Indrės Skablauskaitės, knyga „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“ iš esmės paneigia vyravusią nuostatą, kad praeityje pajūrio ir pamario gyventojai maitinosi skurdžiai, kad vien žuvimi gyvi buvo.
Būtent žuvies kelias šiandien geriausiai reprezentuoja Mažosios Lietuvos regiono kulinarinį paveldą. Na, dar esame girdėję šiupinio, vofelių, kafijos pavadinimus.
Profesorius Rimvydas Laužikas, parašęs įžanginį žodį knygai „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“, priminė, kad rašyti receptus praeityje buvo labai populiaru ir kone kiekviena raštinga moteris turėjo asmeninį kulinarinį sąsiuvinį.
„Didžiojoje Lietuvoje tarpukariu buvo organizuojami gastronomijos kursai, kuriuose moterys dalyvaudavo ir receptus rašydavo, tačiau dauguma jų neišliko. Niekas jų nelaikė svarbiu istorijos šaltiniu ar kolekcionavimo subjektu ir nerinko. Kulinarinio paveldo tyrimai ilgą laiką nebuvo laikomi reikšmingais, kultūros istorija užėmė politinės, ekonominės istorijos podukros poziciją“, – sakė R. Laužikas.

Knygos yra konkurso „Klaipėdos knyga 2019“ nominantės. Kviečiame balsuoti ir rinkti Populiariausią metų knygą!

BALSAVIMAS: https://www.biblioteka.lt/lt/balsavimas