PO TORŠERU. Susitikimas su menininke Meile Sposmanyte

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9)
2017 spalio 17d. (antradienį). 17.30 val. pokalbių svetainėje „PO TORŠERU“ susitikimas su menininke Meile Sposmanyte (Palanga/Olborgas).

Meilę Sposmanytę prisimenu kiekvieną kartą, kai tik išgirstu Vahtango Kikabidzės atliekamą dainą „Виноградная костоька“ (žodžiai Bulato Okudžavos). Meilė taip gražiai dainuodavo tą dainą savo skaidriu mergaitišku balsu per savo parodos atidarymą arba tiesiog jaukiame draugų vakarėlyje. Ji dainuodavo daug dainų, keletas jų sugulė į CD plokštelę, kurios šį vakarą gal paklausysime, jei Meilė neišdrįs dainuoti gyvai. Sako, seniai nedainavusi...
Meilės eilėraščiai, parašyti žalioje jaunystėje, suguldyti mažoje geltonoje knygelėje. Dabar ji-raritetas. Jei kas turite, atsineškite. O gal jau yra ir kitų eilėraščių,  kitame tomelyje, ne geltoname. Nenustebčiau. Nežinau, ką Meilė skaitys tą vakarą...

Meilės vardas man visada asocijuojasi su šilku (ne dėl eilučių D. Kajoko eilėraščio „tai tik šilkas mano džiaugsme tiktai šilkas“). Meilė buvo pirmoji, kuri prieš du dešimtmečius surengė pirmąją tapybos ant šilko parodą. Jos tapytą samarietę tebesaugau iki šiol. Dabar šilko tapyba virto kone rankdarbiu, o tada kėlė nuostabą ir taip tiko Meilei: trapu, perregima, nežemiška...
Jau 17 metų Meilė gyvena Danijoje, Olborgo mieste, bet mums, jos draugams, ji visada čia, su mumis.
Juolab, kad ji neleidžia savęs pamiršti. Į savo mieląją Palangą ji sugrįžta ne tik aplankyti mamos ir draugų ar pavaikščioti vaikystės takais. Ne, ji sugrįžta kaip revoliucija. Šiame mažame žvirblelyje amžinai verda visokiausios neformalaus meno ar maišto idėjos, kurios išsilieja daugiaprasmėmis instaliacijomis, konceptualiomis parodomis, manifestai.
Tokia ta Meilė. Jei pasiilgote jos, jei norite pasikalbėti, pabūti, apkabinti-tiesiog ateikite šaltą spalio 17-osios vakarą į Meno biblioteką, J. Janonio g. 9. Laikas -17.30 val.