Dalios Galminienės tapybos paroda „SUSIPAŽINKIM“
Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9,
Dalios Galminienės tapybos paroda „SUSIPAŽINKIM“.
Parodos atidarymas 2026 m. kovo 14 d. 14.00 val.
Parodos eksponavimo laikas 2026 03 09–04 03.
Dalia Galminienė:
Visada norėjau būti dailininke. Bet baigusi pradinę mokyklą, tą svajonę kažkur pamečiau. Svajoji, o gyvenime viskas susiklosto kitaip. Netikėtai baigiau inžinerines studijas ir ilgiems metams pamiršau savo vaikiškas svajones. Darbai, vaikai, buitis ir kita gyvenimo proza mano mūzas užmigdė. Bet, matyt, viskam yra savas laikas.
Mano didysis meninis nuotykis prasidėjo 2018 metais. Pradėjau lankyti piešimo ir tapybos mokyklą „Klasikinio realizmo ateljė“, veikusią prie Vilniaus Dailės akademijos Kauno fakulteto. Mokyklą lankiau tris metus, mano mokslams vadovavo VDA Kauno fakulteto piešimo studijos vadovas doc. Donatas Inis.
Kartu su nuobodžiais akademinio piešimo pagrindais ten gavau ir drąsos tapyti. Jei tik būčiau žinojus, kad mano pasirinkta realistinė tapyba tikrai nėra lengviausias kelias, kad ji reikalauja ir patirties, ir žinių, kažin at būčiau išdrįsusi. Bet buvo verta - tai buvo ir ieškojimai, ir azartas. Po šių studijų nutariau nebesustoti - po kelių metų išvažiavau tobulintis į Florencijos meno akademijos rengiamas kūrybines dirbtuvės Švedijoje ir Florencijoje.
Šiandien aš vis dar ieškau savęs. Tapau portretus, natiurmortus, peizažus, aktus. Dažniausiai tapau pažįstamų žmonių portretus. Portretuose noriu atspindėti ne tik išorinius portretuojamojo bruožus, bet ir atspindėti to žmogaus būseną ar savastį.
Esu nutapiusi bičiulio portretą, kurį pavadinau „Kraujalis, vilkintis Mikkelseno paltą“. Man pasirodė, kad žmogus, kurį tapiau, buvo panašus į legendinį danų aktorių. Jaunėlės dukros portretą pavadinau „Šiltas vėjas“, tapydama mamą pavaizdavau ją su gėlėmis rankose: kiekvienas žiedas – tai jos vaikai, anūkai ir jaunystės meilė. Paprasčiausi objektai natiurmorte irgi gali daug ką papasakoti. Paveikslas „Pamirštos p. Kijauskienės slyvos“ slepia savyje istoriją apie moterį, kurios šeima karo metais gelbėjo žydų vaikus. „Neparašyti laiškai“- ilgus metus nokusi, bet taip ir neatskleista aistra. Paveikslas „Ilgesys“ – tai vaikystės namų sienos, apaugusios jau seniai išdžiūvusiu, bet atminty baltai tebežydinčiu vijokliu. Paveiksle paslėpiau kryžių, kad laimintų tuos namus, kuriuose kažkas apsigyvens.
Esu surengusi penkias personalines parodas, dalyvauju pleneruose ir grupinėse parodose. Mano darbai buvo eksponuoti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Paveikslų yra įsigiję kolekcionieriai iš Lietuvos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kiekvienas gyvenime ieškome prasmės. Aš ją radau vaikuose ir tapyboje.
Dalia Galminienė - realizmo tradiciją puoselėjanti dailininkė, kurios kūryba per pastaruosius metus įgavo savitą estetinę raišką. Nors menininkės profesinis kelias prasidėjo ne dailėje, tačiau nuo 2018 metų ji intensyviai tobulina savo įgūdžius šioje srityje. Keletą metų ji studijavo Vilniaus dailės akademijos Klasikinio realizmo ateljė, vėliau šiuos įgūdžius gilino Florencijos meno akademijos kūrybinėse dirbtuvėse Švedijoje ir Italijoje.
Menininkės kūryboje matomas geras tapybos amato išmanymas ir realistinės tapybos stilistikos subtilybių įvaldymas. Ji geba įtaigiai perteikti žmogaus emocines būsenas, daiktų medžiagiškumą, apšvietimo niuansus ir leidžia žiūrovui mėgautis senosios tapybos technikų ypatybėmis. Kūrinių prasminis laukas pripildomas simbolistiniais elementais, gyvenimiškomis situacijomis, istoriniais aspektais. Jos vaizduojami objektai tampa prisiminimų talpyklomis. Kiekviena kompozicija pasakoja savo istoriją apie būtį, patirtį, likimus, išgyvenimus.
Per pastaruosius metus Dalia Galminienė jau surengė keturias personalines parodas, dalyvavo grupinėse ekspozicijoje Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje, pleneruose. Šis aktyvumas rodo augančias kūrybines ambicijas ir stiprėjantį kūrybinį potencialą.
Menotyrininkė doc., dr. Aušrinė Cemnolonskė