Ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai“.
Tarptautinės žydų kultūros dienos „ŠALOM VISUOS KRAŠTUOS“.
http://www.zydukulturosdienos.lt/lt/programa-2022/
Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje ( J. Janonio g. 9)
2022 m. rugsėjo 2 dieną, penktadienį, 17 valandą atidaroma ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai“.
Parodos eksponavimo laikas 2022 09 02 - 09 20.
Šių metų festivalį atidarysime neeiline, konkrečiai šiam festivaliui atrinktų knygos ženklų (ekslibrisų) paroda „Žydų kultūros pėdsakai.“ Parodą, kurioje eksponuojami skirtingais laikotarpiais sukurti žydų ir lietuvių tautybės menininkų ekslibrisai, atrinko ir pristato Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas. Ekspozicijoje matysime skirtingomis technikomis, įvairioms progoms, įžymiems asmenims sukurtus knygos ženklus, kurių didžiąją dalį sudaro ekslibrisai iš Josifo Šapiros kolekcijos.
Parodoje eksponuojamų darbų sukūrimo laikas – nuo praėjusio amžiaus vidurio iki 2022 metų.
Lietuvos ekslibriso istorijoje, taip pat ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos veiklos istorijoje tai bus pirmoji žydų menininkų bei lietuvių menininkų, kūrusių ekslibrisus žydų tautos tema, paroda.
Parodos atidaryme dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro darbuotojai.
Atidarymo fotografijų autorė Ingrida Mockutė.
Žydų kultūros pėdsakai Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde
Žydų tautybės žmonės, nuo seno gyvenę Lietuvoje, paliko nemenką kultūrinį įspaudą. Lietuviškame kontekste žydų tautos menas, taip pat ir knygos ženklai nėra išsamiai ir įvairiais aspektais tyrinėti. Šiuo metu, kai pasaulio dailininkai laisvai keičiasi savo kūryba, rengia parodas, kolekcionuoja, spausdina ir tiražuoja įvairaus pobūdžio grafikos kūrinius, tarsi renesansą išgyvena knygos ženklo žanras. Vartydami ir analizuodami knygos ženklus, randame atpažįstamus istorinius įvykius, asmenybes, kultūrinius reiškinius ar naujai besiklostančias tradicijas, atsekame ryšius tarp kūrėjo ir knygos ženklo savininko. Ekslibrisas tampa ne tiek knygos, kiek komunikacijos ženklu.
Kyla logiškas klausimas, ar anuomet Lietuvoje gyvenę žydai, tikintys, skaitantys ir išsilavinę, buvo susipažinę su ekslibriso buvimu, ar žinojo knygos ženklinimo galimybę ir patys naudojo ekslibrisą pagal paskirtį?
Vincas Kisarauskas knygoje „Lietuvos knygos ženklai“ pateikia keturias pozicijas apie Kauno žydų bibliotekos ekslibrisus, kurie, manoma, buvo vartojami iki 1915 metų. Čia matome ir jų fotografijas. O menotyrininkė Aistė Niunkaitė-Račiūnienė teigia, kad žydų tautos menas nebuvo sulaukęs tyrėjų dėmesio. Suprantama, nes ilgus amžius žydų tautai teko engiamųjų ir atstumtos tautos dalia. „Buvo manyta, kad tauta, davusi pasauliui Bibliją, monoteizmą ir etikos pagrindus, moralinį kodeksą ir Įstatymą, apsiribojo literatūra, poezija bei muzika. Ištisus šimtmečius žydų vizualiųjų menų egzistavimas buvo neigiamas.“ (Aistė Niunkaitė-Račiūnienė, Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis. Vilnius, 2011, p. 41).
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondo (GBEF) misija – kaupti ir rodyti, sisteminti ir skaitmeninti, aprašyti ir eksponuoti bei kitais požiūriais tirti ir populiarinti knygos ženklus. ŠAVB Knygos grafikos centras skaičiuoja ketvirtus metus. Čia vyksta įvairių ekslibriso populiarinimo renginių, organizuojami tarptautiniai forumai ir projektai, konkursai ir parodos, edukaciniai užsiėmimai, rengiamos ir leidžiamos knygos apie ekslibrisus, kaupiamos ir tyrinėjamos ekslibrisų kolekcijos.
Menotyrininkė Rūta Jakštonienė kreipėsi į ŠAVB Knygos grafikos centrą, kuriame yra įsteigtas dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas, ir pakvietė dalyvauti projekte „Šalom visuos kraštuos“. Mūsų centro ir GBEF archyvuose radome apie du šimtus ekslibrisų minėta tema. Vienus kūrė žydų kilmės autoriai, tokie kaip Leonidas Kūris, Paulius Lantuchas, Josifas Levinsonas, Leonidas Melnikas, V. Rozentalis bei Josifas ir Izia Šapiros, kitus – lietuviai žydams. Lietuvių autorių randame 24: Valentinas Ajauskas, Gerardas Bagdonavičius, Lolita Braza, Alfonsas Čepauskas, Kristina Daniūnaitė, Antanas Gedminas, Vytautas Jakštas, Savinijus Katauskas, Jonas Klimanskas, Česlovas Kontrimas, Vaclovas Kosčiuška, Vladas Kudaba, Klemensas Kupriūnas, Henrikas Mazūras, Vladimiras Panaskovas, Zigmantas Plėštys, Klaudijus Petrulis, Laima Bronislava Pučkoriūtė, Rimantas Antanas Šakalys, Povilas Šiaučiūnas, Milda Vaicekauskaitė, Arūnas Vaitkus, Henrieta Vepštienė, Vytautas O. Virkau, Elžbieta Zalogaitė, Ugnė Žilytė. Darbų sukūrimo laikas – nuo praėjusio amžiaus vidurio iki 2022 metų. Lietuvos ekslibriso istorijoje, taip pat ir ŠAVB tai bus pirmoji žydų ekslibrisui skirta paroda.
Didžiąją dalį sudaro Josifo Šapiros kolekcijos ekslibrisai, kurie, manoma, tiražuoti kopijavimo aparatu. Kitų dailininkų ekslibrisai atlikti originaliomis grafikos technikomis – ofortu, sausąja adata, linoraižinio, koliažo, mišria technika ir pan. Kai kurie menininkai, pavyzdžiui, Lolita Braza ir Kristina Daniūnaitė, savo iniciatyva ėmėsi žydų gelbėtojų vardų įamžinimo. Grafikė K. Daniūnaitė ekslibrisą skyrė savo seneliui Broniui Daniūnui, sumaniai papildžiusi vaizdą rankraštiniu tekstu. L. Braza savo knygos ženkle įamžino Venclauskių šeimos drąsų poelgį slepiant žydus savo namuose. Kituose savo knygos ženkluose dailininkė stengiasi atskleisti žmogų konkrečiu simboliu, kuris tiesiogiai susijęs su ekslibriso savininku. Chaimui Frenkeliui – jo funduotos sinagogos Šiauliuose vaizdu, Liudvikui L. Zamenhofui – atvertu langu į pasaulį, Lekertui Hiršai – grotomis, batsiuvystės pradžios simboliu, Williamui Kentridge’ui – juodojoje dėžėje išdygusiu vilties medeliu. Parodoje eksponuojama 16 L. Brazos ekslibrisų.
Kaskart nustembi žvelgdamas į Klemenso Kupriūno ekslibrisus, kuriuos jis kūrė produktyviai ir sumaniai, neįprastai ir su žaidimo pojūčiu. Dailininkas jungia raižinį, piešinį su koliažo technika ir taip praplečia klasikinę ekslibriso technikos sampratą. Kompiuterine technika patobulinti unikalūs koliažai leidžia ekspromtu užtušuoti nepatogius užrašus, pakeisti juos naujais elementais, taip sukuriant vis naujų kompozicijų. Dailininko ekslibrisai turtingi tekstų, asmenybių pavardžių. Autorius lieka ištikimas paukščio, kopėčių ir žmogaus vaizdui. Parodai K. Kupriūnas pateikė 20 ekslibrisų.
Arūnas Vaitkus, ekslibrise įamžinęs Leonido Donskio portretą, mums neleis pamiršti šio šviesuolio veido ilgesnį laiką. Panevėžiečiai Henrikas Mazūras ir Zigmantas Plėštys savo ekslibrisus skiria Feigenzonui Naftaliui, įkūrusiam pirmąją spaustuvę šiame mieste. Pauliaus Lantucho ekslibrisai, atkeliavę iš studijų laikų draugo dailininko Petro Repšio kolekcijos, pasižymi moderniu juvelyriškumu, nors sukurti jo studijų metais. Jautrus Vladimiro Panaskovo ekslibrisas Viačeslavui Ganelinui – iškalbingas ofortas, vaizduojantis nuogą berniuką, grojantį fortepijonu vidury brandaus miško. Paslėpta simbolika ir tobula kompozicija bei techniškas atlikimas leidžia žavėtis šia miniatiūra, net frazė „iš knygų“ netrukdo. Netikėtas Antano Rimanto Šakalio 1992 metais sukurtas ekslibrisas Skaudvilės sinagogai. Ekslibriso pagrindiniu motyvu tampa Dovydo žvaigždė, sumaniai sukonstruota iš lietuviškos trispalvės ir Izraelio valstybinės vėliavos. Stilizuotą jidiš šriftą, vėliavos simboliką ir spalvų derinius įdomiai panaudojo dailininkė Rasa Janulevičiūtė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui skirtame ekslibrise. Charakteringas hebrajų kalbos stiliaus bruožų ažūriškai virpantis šriftas leidžia žiūrovui patikėti tuo, ką mato.
Atskirai aptarti reikia šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisus. Minėta tema radome tris jo sukurtus knygos ženklus. Tai labai skirtingos stilistikos darbai. Pavyzdžiui, advokatui D. Gėcui skirtas ekslibrisas primena vizitinę kortelę. Redaktoriui, bibliofilui, knygyno savininkui, kolekcininkui Zacharijui Margolinui sukurtas modernus, tikslus ir kupinas simbolikos, bet kartu atspindintis to laikmečio dvasią ir ekslibriso savininko profesiją. Gydytojo B. Levino ekslibrisas kupinas medicinos simbolių. Jame esantis saulės motyvas padalytas į dvi dalis – tikrąjį gyvenimą, kur gyvenimas vaizduojamas kaip vanduo, ir virtualusis-eterinis, į kurį žmogus patenka mirties metu (kaukolių trio su sparnais). Abi gyvenimo dalys yra suaustos vienu bendru audiniu – banguojančių ir tiesių linijų susipynimu.
Stiliaus išskirtinumu pasižymi Alfonso Čepausko knygos ženklai. Įspūdingas jubiliejinis ekslibrisas Josifui Šapirai, kuriame jis vaizduojamas kaip ekslibrisų karalius, stovintis gausiai ekslibrisų prikrautame vežime, traukiamame net keleto žirgų. Jaunos dailinininkės Ugnės Žilytės oforto technika sukurti ekslibrisai stebina puikiu technikos išmanymu, gilia minties raiška. Be to, abu ekslibriso savininkai gerai žinomi Lietuvos tapytojai. Įdomus L. B. Pučkoriūtės Josifui Šapirai sukurtas knygos ženklas su ežiuku, ant spyglių nešančiu ekslibrisus. Šis motyvas atspindi kolekcininko prigimtį.
Simboliai yra sudėtinė mūsų kultūros dalis, jie svarbūs ir mūsų kasdieniniame gyvenime. Žydams sukurtuose ekslibrisuose aptinkame nemažai simbolinių ženklų, kuriuos iššifruoti reikėtų atskiro mokslinio tyrinėjimo. Dažnas knygos ženklas šioje kolekcijoje turi pasikartojančių simbolių: menora, Tora, Dovydo žvaigždė, Sandoros skrynios plokštės. Zoomorfiniai motyvai – balandžiai, gandrai, ereliai, kiškiai, kupranugariai, liūtai. Augaliniai motyvai – vynuogienojai, palmės, įvairios gėlės, lapeliai, vaisiai. Šių motyvų daugiau galima aptikti žydų tautybės dailininko Josifo Šapiros darbuose, tačiau jie čia atsiradę tarsi atsitiktinai, netyčia. Vienas ekslibrisas nuo kito skiriasi tik šių piešinėlių perstumdymu. Peršasi mintis, kad Josifas Šapira turėjo galimybę šiais piešinėliais laisvai naudotis. Nėra organiško ryšio tarp visų šių simbolių, dėl to jie tampa tarsi žydiškų simbolių kratiniu. Beje, apie Josifo Šapiros ankstesniųjų metų ekslibrisus to pasakyti negalime. Ekslibrisams panaudota medžiaga, greičiausiai linoleumas. Jie turi apgalvotą kompoziciją, grafikos išraiškos priemonės sukuria savotišką nuotaiką. Lietuvių dailininkų ekslibrisuose žydų kultūros simbolių randame gerokai mažiau. Šiuose darbuose yra daugiau grafinių ieškojimų, kompozicinių sprendinių, formos ir spalvos dermės, techninių galimybių išraiškos.
Ekslibrisų kūrimo technika, stilistika bei simboliai išduoda darbų sukūrimo laiką. Pavyzdžiui, net keliuose J. Šapiros ekslibrisuose vaizduojama į kosmosą paleista raketa leidžia numanyti, kad jie sukurti praėjusio amžiaus septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje – kosmoso užkariavimo laikais. Šio rinkinio ekslibrisai yra metaforiškai taiklūs ir įvairūs, užfiksavę asmenybių įvairovę, galintys mums atskleisti dar ne vieną juose slypinčią paslaptį. ŠAVB Knygos grafikos centras ir ateityje kurs temines knygos ženklų parodas, jas rodys visuomenei, taip patvirtindamas, kad visa, kas sukurta žmogaus rankų ir širdies, turi pasiekti žiūrovus. Ugdys jų meninį skonį bei sampratą apie knygos ženklą ir skatins juo domėtis. Akivaizdu, kad asmenine knygos miniatiūra galima papasakoti ištisą žmogaus ar tautos istoriją. Šalom, ekslibrise!
Lolita Putramentienė
ŠAVB Knygos grafikos centro vyr. metodininkė