Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio 9 
2016 spalio 5 d. 17.30 val. atidaroma grafiko STASIO KRASAUSKO kūrybos darbų paroda.
Parodą  pristatys menininko duktė – Aistė Jurga Krasauskaitė.
Parodos eksponavimo laikas: 2016 10 05-2016 10 29. Galerijos darbo laikas I-V nuo 10 iki 19 val., VI-nuo 10 iki 17 val.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/grafikas-iliustraves-epocha-776447

Stasys Krasauskas (1929–1977)

Gimė 1929 m. gegužės 29d. Kaune (oficialiai įregistruota birželio 1d.)

1948 m. tapo Pabaltijo plaukimo čempionu. Iki 1952 m. 35 kartus pagerino Lietuvos rekordus įvairiose plaukimo rungtyse; buvo Lietuvos vandensvydžio rinktinės kapitonas, Lietuvos tinklinio komandos narys, Lietuvos daugiakovės čempionas. 1952 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, pasirinko grafikos specialybę. 1958 m. baigė studijas Vilniaus dailės institute ir gavo diplomą su pagyrimu. 1961 m. atliko pagrindinį Liutauro vaidmenį operoje „Gražina“, pradėjo dėstyti piešimą Vilniaus dailės institute, įstojo į Dailininkų sąjungą. 1962 m. buvo apdovanotas bronzos medaliu Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje už iliustracijas E. Mieželaičio eilėraščių ciklui „Žmogus“ (1961 m.), filmavosi vaidybiniame filme „Žingsniai naktį” (režisierius R. Vabalas). 1974 m. S. Krasauskui atsivėrė svajotas kelias į Vakarų Europą – surengta personalinė paroda Vakarų Berlyne. 1976 m. S. Krasauskui suteikta Sovietų Sąjungos valstybinė premija. Iki mirties 1977 m. surengta daugiau nei 30 personalinių parodų visame pasaulyje.

S. Krasausko novatoriškos kūrybos meninės sistemos ašis – žmogus, žmogaus kūno apnuoginimas, kaitos, momentinių judesio fazių fiksavimas. S. Krasausko plastikos ištakose – Renesanso meno harmonijos supratimas, klasikinės vokiečių, prancūzų oforto tradicijos, graikų vazų piešiniai. Studijuodamas S. Krasauskas išsiskyrė kaip puikus akademinio piešinio meistras. Diplominiame darbe, iliustracijose Vaižganto Dėdėms ir dėdienėms (1958 m.), išryškėjo ypatingas linijos lankstumas, vaizdinių sąlyginumas. Kūrybinių impulsų suteikė iliustruojama moderni poezija – E. Mieželaičio Žmogus (1961 m.), Justino Marcinkevičiaus poemos Kraujas ir Pelenai (1960 m.), Siena (1968 m.), A. Baltakio Pėsčias Paukštis (1968 m.). S. Krasauskas siekė įtvirtint požiūrį, kad knygos iliustracija gali tapti savarankišku kūriniu, papildančiu ir praplečiančiu literatūrinį tekstą. Pats dailininkas labiausiai vertino iliustracijas (jo paties žodžiais – variacijas) W. Shakespeare’o Sonetams (1967 m.), biblinei Giesmių giesmei (1966 m.). Sukūrė savitų poetinių grafinių novelių: Moters gimimas (1971 m.), Amžinai gyvi (1976 m.).

Iliustravo daug romanų, satyrų, humoreskų, feljetonų. Periodikoje dažnai pasirodydavo jo piešiniai. Vilniaus bohemos pamėgtoje Neringoje turėjo „savo“ staliuką, o ant servetėlių piešti kolegų menininkų portretai buvo spausdinti S. Krasausko ir G. Kanovičiaus knygoje Linksma akim: šaržai ir epigramos (1964 m.).

Po mirties, 1977–2000 m., surengtos aštuonios parodos Vilniuje, Kaune, dvi Čikagoje (JAV). Dukters Aistės Jurgos 2001 m. sudaryta S. Krasausko kūrybos kolekcija apkeliavo Taliną, Budapeštą, Maskvą, Peterburgą, Varšuvą, Seinus, Punską, Karaliaučių, Paryžių, Lietuvos miestus bei miestelius: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Druskininkus, Kelmę, Pakruojį.

Išleistos prisiminimų knygos Stasys Krasauskas (1980 m., sud. J. Grigienė),  Gyvenimo apoteozė (1984 m., aut. K. Ambrasas), Juoda ir balta. Prisiminimai apie Stasį Krasauską (2004 m., sud. A. J. Krasauskaitė); knygos apie kūrybą: Stasys Krasauskas (1983 m., sud. G. Vaitkūnas) Stasys Krasauskas: grafika, dailė (1985 m., sud. N. Rozanova), Stasys Krasauskas (1988 m., sud. I. Korsakaitė), Atspaudai (2007 m., sud. A. J. Krasauskaitė).

Aistė Jurga Krasauskaitė