Jurgitos Rancevienės tapybos paroda

2018 rugpjūčio 21 d. 18.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) atidaroma Jurgitos Rancevienės tapybos paroda "Beldžiant į dangaus vartus". Paroda eksponuojama iki rugsėjo 15 d.

Apie autorę

Rimtai nerimta Jurgitos Rancevienė paroda 

Vasarą gyvename kitu ritmu: plačiau šypsomės, daugiau pramogaujame, dažniau keliaujame. O keliaujame ne tik mes, bet ir parodos. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerija visą vasarą priiminėjo svečius: birželį savo darbus eksponavo latvė Kristine Belte, liepą - kaunietis Šarūnas Šarkauskas, o rugpjūtį vėl gi iš Kauno atkeliavo spalvinga ir intriguojanti Jurgitos Rancevienės tapybos ir scenografijos paroda „Beldžiant į dangaus vartus/ pokštas“. Pastaroji nustebino labiausiai.

Kol Jurgita nešė iš mašinos ir rikiavo galerijos pasieniais savo darbus, susidomėjusi stebėjau procesą ne tik aš, bet ir J. Janonio gatve skubantys praeiviai - ko tik čia nebuvo: be spalvingų keistomis žmonių ir mitinių būtybių figūromis išmargintų drobių į galeriją atkeliavo ir du plačiai išsišiepę kartoniniai Češyro katinai, paskui juos įgarmėjo popierinis raudonsnukio šerno biustas, „auksinis“ chalatas, kelios plunksnų vėduoklės, spalvoti sparnai bei nematyti ilgakojai nežinia kokių pasakų personažai. Iki parodos atidarymo buvo likusios vos keturios valandos ir aš nejuokais sunerimau. Mintyse jau repetavau atsiprašymo kalbą: buvau įsitikinusi, kad iki parodos atidarymo niekaip nespėsime visko išeksponuoti, o dar labiau baugino rezultatas -kas gi iš viso to bus? Čia kas? Paroda? Pasižiūrėjus į menininkę, kurios visa povyza spinduliavo nevaržoma laisve, buvo aišku, kad prieštarauti ir kvaršinti jai galvą savo abejonėmis neverta, belieka pasikliauti fortūna.

Galerija tikrai labiau panašėjo į seną teatro rekvizitų sandėlį, tačiau Jurgita išliko rami ir „puikiai vadovavo paradui“, tiksliau man ir kolegei, tad kone reaktyviniu greičiu paveikslai ir plokštieji kartoniniai objektai atrado savo vietas ant sienų, o erdviniai mikliai įsikūrė galerijos kampuose. Po poros valandų be jokio vargo ir bereikalingo streso mes jau buvome pasiruošę priimti lankytojus.

Kaunietės menininkės Jurgitos Rancevienės paroda „Beldžiant į dangaus vartus, pokštas“ iš tiesų ir yra scenografija. „Ši meno rūšis man patinka labiausiai iš visų, mano manymu, tai tokia kūrybos sritis, kur tu gali kaskart būti vis kitoks, nes kuri dekoracijas vis kitam kūriniui. Čia visada įmanomas visiškas netikėtumas, niekada nežinai, kas ir kaip bus“, - sako menininkė.

Štai kodėl šioje parodoje, o ir visoje jos kūryboje tiek daug teatro. Visas mūsų gyvenimas yra scena, cirkas - jei norite. Per dieną mes prisimatuojame ne vieną kaukę, suskylame į daugybę vaidmenų, spurdame, konkuruojame vieni su kitais, siekiame kažkokių nerealių tikslų, kuriame problemas sau ir kitiems, pamiršdami, kad visi tik lėtai judame dangaus vartų link. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso (tikėkimės, kad priklauso), kaip mums skirtą atkarpą norime nugyventi. Jurgita yra ta, kuri negeneruoja problemų- kaip pati sako, ji jau yra užbaigusi savo „baubų“ auginimo sezoną, tad dabar į viską žiūri linksmai- kaip į pokštą. Jos kūriniai negimsta iš kančios - nėra tam nei laiko, nei noro, ir jai dėl to visai ne gėda.

„Paroda yra rimtai nerimta. Kiekvienas, tikiu, įžvelgs tai, kas jam suprantama. Gyvenimas tėra akimirka ir aš nenoriu apsikrauti problemomis, todėl renkuosi pokštą. Tai jau nebe pirma paroda, kurioje aš kviečiu pažvelgti, kas slypi už kaukių ir pamėginti kiekvienam prisimatuoti šaržą“, - sako menininkė.

Jurgitos kūrybinį stilių galima apibūdinti vienu žodžiu - figuratyvumas. „Jis mano kūryboje yra visur, bijau, kad niekada ir neišnyks“, - sako menininkė. Nors, reikėtų pridėti dar viena žodį - iliustratyvumas, to irgi neatimsi - daugelis jos kūrinių yra groteskiškos gyvenimiškų ar literatūrinių kūrinių iliustracijos. Nenuostabu - Jurgita yra iliustravusi ne vieną knygą.

Vienu objektu ar paprastu linijiniu piešiniu ji sugeba papasakoti ištisą istoriją, dėl to jos personažai apaugę įvairiausiais simboliais ir ženklais, jos drobėse figūros mainosi, transformuojasi, persipina tarpusavyje.

Menininkė sako specialiai jokių ženklų nekurianti, taip tiesiog išeina, o tada visi ima ieškoti prasmių, dažnai remdamiesi stereotipiniais aiškinimais, veikiausiai gerokai nutoldami nuo Jurgitos kūrybinių sumanymų, bet tebūnie... „Mano darbuose žmogus pamato daugiau, nei aš pati ten įkraunu“, - sako ji.

Pakalbėkime apie ragus - dažniausiai parodoje besikartojantį simbolį. Ragai puošia ne vieną Jurgitos sukurtą personažo galvą, bet dėl to visai nereikia ieškoti tiesioginių sąsajų su nelabuoju: raguotos karūnos - tai Amono ragai (žmogaus smegenų dalis), atsakingi už atmintį ir emocinę sritį.

Po Jurgitos darbais nėra etikečių su darbų pavadinimais. Ji nesuka sau galvos dėl tokių smulkmenų ir leidžia kiekvienam lankytojui atrasti savo prasmes. Jos gali būti skirtingos ir taip tik geriau.
Dalinuosi savo įžvalgomis.

RAUDONGALVIO ŠERNO BIUSTAS
Tai turbūt įdomiausias eksponatas visoje parodoje (beje atvykęs į Klaipėdą sėdėdamas keleivio sėdynėje. Jurgita linksmai pasakojo, kaip jos pakeleivis šiurpino autostrados vairuotojus).
Virš raudonsnukio kartoninio šerno biusto tapytoja pakabino paveikslą „Taikinys“. Jame - šaržuotas veidas su tašku kaktoje. Dairausi aplinkui Amūro, regis, tai jis šovė nabagui į katą ir pataikė - rezultatas po paveikslu: nuo Amūro strėlės kritęs arogantiškas skiauterėtas šernas, tiksliau tai, kas iš jo liko - tik popierinis biustas ir nuspėjama neparašyta epitafija: meilė įveikia dar ne tokius.

TRYS MISTRĖS
Taip autorė pavadino moterų portretų triptiką. Neva tai skirtingos moterys, bet gal čia galėtų būti trys tos pačios moters vaidmenys, kuriuos ji prisimatuoja paros bėgyje : dieną ji elegantiška ir išmintinga dama, naktį - aistringa ir gundanti viliokė, ryte - be kaukės, mieguista ir susivėlusi. Jos žvilgsnyje - lengva pašaipėlė: „Na ką? Nepažinai? Čia aš...“
„Kūryba man yra diskusija, pokalbis su žiūrovu, klausimai - atsakymai. Paroda - puiki dialogo forma. Kalbėkimės... drobės neprivalo kalbėti tik tapetų kalba“- sako autorė, todėl kviečiu visus aplankyti Jurgitos Rancevienė parodą Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje iki rugsėjo 15 d.

Trumpas autorės CV
1994 m. – Birštono vidurinė mokykla.
1994 m. – Birštono keturmetė dailės mokykla.
1998 m. – Kauno kolegija, J. Vienožinskio menų fakultetas, Dailiosios odos specialybė (Kauno aukštesnioji meno mokykla).
Dalyvauja meno projektuose, rengia tapybos parodas. Dailininkė ne tik aktyviai tapo, bet iliustruoja knygas vaikams bei dirba menine knygų redaktore.

Galerijos darbo laikas I-V nuo 10 iki 19 val., VI- nuo 10 iki 17 val.

                                                                                                                                                            Birutė Skaisgirienė