Kūrybinio projekto “Karas ir taika” dalyvių paroda.
Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9
eksponuojama kūrybinio projekto “Karas ir taika” dalyvių paroda.
Dalyvauja menininkai: Anastasija Šopagienė, Liuda Liaudanskaitė, Dmitrij Baltasar, Julia Zhuraeva, Olga Shustrova, Jevgenija Beniušienė, Denis Mikulin, Sergiy Lysyy.
Parodos pristatymas 2023 m. balandžio 8 d. (šeštadienį) 15 val.
Kuratorė - Olga Shustrova
Moderatorė - Sondra Simanaitienė
Parodos eksponavimo laikas 2023 04 01 - 04 08.
Sondra Simana
TVARSTIS GYVIESIEMS – APSAUGA NUO UŽKRATO
Mano draugė dailininkė Liuda pakvietė sudalyvauti parodoje „Karas ir taika“ tekstu. Ne kartą esu rašiusi jos parodai pamąstymų, todėl pakvietimą priėmiau natūraliai. Vėliau, kalbant su artimais draugais, kilo klausimų – kodėl ši paroda šiandien? Kodėl jos reikia ir kam? Ar žmonės , pasitraukę iš kariaujančios Rusijos, ir taip išreiškę savo nepritarimą putiniškam rėžimui ir karui Ukrainoje, turi teisę kurti ir rodyti savo kultūrą, kai Lietuvoje vyrauja rusų kultūros cancel? Kai nutraukiami kultūriniai kontraktai, iš apyvartos išimamos prekės, kvestionuojami tokie vardai kaip Dostojevskis, Čechovas, Achmatova…
Galima ieškoti istorijoje panašių situacijų ir požiūrių į karą, ir, žinoma, atrasime daugybę meno kūrinių naikinimo ir draudimo atvejų, tačiau šiandien mes kiekvienas esame situacijoje ir kiekvienas galime savo lentynas išvalyti nuo vorų ir tarakonų, baimės ir apsėdimo, nes, jei ateis ir apkaltins tave išdavyste, tu žinosi, kad buvai namie ir darei tvarką.
Tvarka turi ne vieną aspektą. Vieniems tai šalinimas, kitiems – permąstymas.
Kaltas karas ir jį sukėlę bepročiai, todėl atsisakau šalinti iš savo lentynų nekaltas knygas.
O ši paroda yra tarsi tvarstis ant žaizdų, kurios vos spėję užsitraukti po sovietinio melo imperijos sukeltų amputacijų, styro pradraskytais kraštais, apkasais.
Esame tuose pačiuose apkasuose, tuose pačiuose namuose, į kuriuos šiandien beldžiasi karo Ukrainoje pabėgėliai, į kuriuos klaupiasi gyvieji.
Tvarsčiai ant gyvųjų – apsauga nuo užkrato.
Šioje parodoje dalyvauja mišri dailininkų grupė. Jų technikos skirtingos, tačiau jie visi turi asmeninių ryšių su Ukraina, Lietuva ir Rusija. Vieni Klaipėdoje gimę šeimose, kurios po II Pasaulinio karo atvažiavo gyventi į Klaipėdą, kiti pabėgo iš Rusijos po dabartinio Ukrainoje vykstančio karo.
Pagrindinės parodos kalbos - abstrakcija ir žaidimas. Abstrakcija kuria saugumą, nors ir aštrų, žeidžiantį. O žaidimas primena, kad viskas praeis.
Į parodą Jus palydėti norėčiau Vytauto P. Bložės eilėraščio pabaiga (iš eilėraščių poemos „Ruduo“, 38 psl., „Baltos lankos“, 1996 m.)
“...
ateik pasėdėti, toj vietoj, kur aš išnykau
šlapioj, dar vos pradžiuvusioj
iš kur manęs neliko nei kvapo
kuris man susibodo, ateik
padėk galvą man ant krūtinės
paklausyk kaip ošia laukas
kaip meldžiasi jūra, kaip kartoja mane
saulėlydis, kaip vėjas
užpusto mano nugaros pėdsaką kopose
gyvų žmonių kapuose“