RAMŪNO KRANIAUSKO ir URTĖS KRANIAUSKAITĖS jungtinė paroda „Tarp realybių“

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9)
RAMŪNO KRANIAUSKO ir URTĖS KRANIAUSKAITĖS jungtinė paroda „Tarp realybių“.

Parodos atidarymas 2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 18.00 val.
Parodos eksponavimo laikas 2024 02 01- 02 28.

RAMŪNO KRANIAUSKO MISTINĖ REALYBĖ
Tapyba

Tapytojas Ramūnas Kraniauskas šioje tapybos darbų parodoje pristato mistinius, romantizuotus, lietuviškais mitais prisodrintus iracionalaus pasaulio peizažus
Ramūno Kraniausko paveiksluose šį kartą karališkųjų šventųjų akmenų - karūnuotųjų dolmenų istorijas keičia lietuviškųjų mitų interpretacijos, o mitologinių simbolistinių paveikslų ciklo rišamąja grandimi tampa jauna, trapi mergaitė arba vaidilutė, keliaujanti iš paveikslo į paveikslą.
„Norėjau parodyti pasaulį mergaitės akimis, gražų, tyrą, romantinį – tokį, kokį gali pamatyti tik ši švelni, trapi būtybė, kalnų ar miško fėja, gyvenanti mano paveiksluose.“
Tapytojas R.Kraniauskas teigia nemėgstąs peizažų be žmogaus. Jam atrodo lyg juose kažko trūktų. Jo nutapytuose pajūrio peizažuose visada aptiksime vienišos trapios moters figūrą.
Menininkas užtikrina, kad jo paveiksluose nėra nieko realistinio, nieko iš natūros. Jis sako, kad tai neįdomu. Ramūno Kraniausko paveikslai – gaivališka, bet suvaldyta fantazija. Tapytojui svarbus ne tiek tikroviškas pasaulio vaizdas, kiek jausmas. Jis norėtų, kad žmonės žiūrėtų į paveikslus ir rastų kažką savo ir sau.
Šiame pagreitėjusiame laike lėtai kuriamas menas atrodo lyg koks stebuklas – ir lauktas, ir netikėtas. Kiekvieno paveikslo gimimas primena budistinę meditaciją: kantriai, lėtai ir preciziškai klojami dažų sluoksniai, laukiama kol drobė išdžius, tada tepamas dar ir dar vienas spalvos sluoksnis. Subtiliai niuansuoto, filosofiškai išmąstyto paveikslo tapymas užtrunka mėnesį, o kartais ir ilgiau, tol, kol atsiranda vidinis švytėjimas. Tapytojui svarbus gelmės ir erdvumo įspūdis paveiksle.
„Noriu kad žmogus galėtų savo mintimis įeiti į paveikslą ir jame bent trumpam apsigyventi", – sako tapytojas.

Apie autorių:
Gimė 1942 04 01 metais Kaune.
Pokariu gyveno Priekulėje.
1948 - 1959 metais baigė Priekulės mokyklą.
1959 - 1965 metais mokėsi Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto architektūros grupėje.
Pirmasis Ramūno Kraniausko dailės mokytojas buvo tėvas - fotomenininkas Vytautas Kraniauskas.
Jo kūrybai turėjo įtakos tapytojai Antanas Žmuidzinavičius ir Stasys Ušinskas.
Baigęs mokslus dirbo Miestų statybos projektavimo institute architektu.
Ramūnas Kraniauskas yra Lietuvos architektų sąjungos ir Žemaitijos dailininkų sąjungos narys.

URTĖ KRANIAUSKAITĖ

„Kuršių Nerija Kitaip“: Kuršių nerija alternatyvioje vizualinėje realybėje
Koliažai ir fotomanipuliacijos

Su Kuršių nerijos gamta aš susipažinau vaikystėje, kai senelis Gediminas Dikšas, buvęs Nidos girininkas, nerijoje išdirbęs 40 metų, kartu su darbininkais mane veždavosi į miškus. Kol jis dirbdavo, aš stebėdavau supančią aplinką, jos kaitą ir gyvybę. Senelis mane mokė įvairių augalų, medžių, paukščių pavadinimų, bet labiausiai įsimindavau ne pavadinimus, o vaizdu. Atmintis užsifiksuodavo, kaip kas atrodo, kas iš ko susideda. Ypač didelį įspūdį darė kopos - Parnidžio, Sklandytojų kopa Nidoje, Negyvosios kopos šalia Pervalkos. Per 28 savo gyvenimo metus mačiau kaip keitėsi gamta Kuršių nerijoje, kaip mažėjo kopos, kaip degė miškas, kaip audros draskė pajūrio šlaitus, kaip Nidos miestelis tapo prabangiu kurortu.
Urtė Kraniauskaitė

Mūsų vaikystės patirtys niekur nedingsta. Prisiminimus ilgai nešiojame savo atminties dėžutėse, kol ateina laikas juos išlaisvinti. Urtės vaikystės patirtys išsiskleidė koliažų ir fotomanipliacijų ciklu, kurį ji sukūrė kaip baigiamąjį magistro studijų darbą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete.
Šiuolaikinės Kuršių nerijos vizualinės reprezentacijos siejamos su autentiška gamta. Tapytojai, grafikai, fotografai, skulptoriai, įkvėpti Kuršių nerijos grožio, sukūrė ne vieną unikalų dailės kūrinį. Urtė pasirinko kitą kelią, permąstydama XX – ojo amžiaus socialinį ir kultūrinį kontekstą, pramoninio - technologinio progreso skverbimąsi į žmogaus ir gamtos gyvenimą. Fotomanipuliacijose ir koliažuose ji sukūrė alternatyvią šio unikalaus gamtos kampelio perspektyvą.
Pasinaudodama kitų menininkų kūriniais, senais atvirukais ir grafiniais vaizdais, dizainerė juos transformuoja ir vizualiai eksperimentuodama paverčia senąsias Kuršių nerijos nuotraukas fikcine, išgalvota realybe: „Kas būtų, jeigu būtų“. Vizualus gamtinio peizažo ir techninio progreso sugretinimas leidžia naujai atrasti šios vietovės vertybinį turinį, pamatyti jį kitaip ir kitokį, o sykiu ir pasvarstyti apie globalines ir ekologines ateities problemas.

Apie autorę:
2009 - 2012 m. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla.
2016 - 2020 m. Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos fakultetas, Grafinis dizainas, bakalauras.
2020 - 2022 m. Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos fakultetas, Vizualinis dizainas, magistras.
Urtė Kraniauskaitė yra laisvai samdoma grafikos dizainerė ir iliustratorė.