S. Drungelo ir E. Gongapševo fotografijų paroda "PABIRĘ LAIKO LAŠAI"
Klaipėdos m. savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje 2016 m. birželio 6 d. 17 val. atidaroma Sauliaus Drungelo ir Edvardo Gongapševo fotografijų paroda "Pabirę laiko lašai".
Parodos eksponavimo laikas: 2016 06 06 - 06 30.
Apie AUTORIUS
Miestas gyvas mūsų laiku.
Įžengiame į jį nešini tuo, kas skirta mums ir atsiduodame jo valiai. Tampame jo krauju, cirkuliuojančiu gatvėmis, prospektais ir akligatviais, versdami savo laiką į gestus, nesibaigiančius reikalus ir nenutylančius pokalbius. Pripildome jį gyvybės, neleisdami jam niekada užmigti ar nors kiek pristabdyti tą pašėlusį ritmą. Pradžioje žavimės juo. Žioplinėjame po dar nepažintas gatveles ir skersgatvius, gėrimės žvilgančiomis vitrinomis ir sodriomis fasadų spalvomis, mėgaujamės puodeliu kavos lauko kavinukėje, stebėdami, kaip pro šalį zuja kiti, kažkur skubantys ir nespėjantys, įmetame monetą benamiui ir stabtelime pasiklausyt gatvės muzikanto dainos, apeiname visus skverus ir parkus, kiekviename išsirinkdami po „savo“ suolelį - esame lyg tie aikčiojantys turistai, besistengiantys pažinti ir pamatyti kiek įmanoma daugiau...
O paskui atsiranda reikalai – maži, kasdieniai, buitiški... Su kiekviena diena jų kaupiasi vis daugiau ir daugiau... Ir patys nepastebim, kaip tampame ne tais, kurie sėdi toj lauko kavinėj, bet tais, praeinančiais pro šalį. Imame nuolat skubėt, be perstojo kažką darydami, barstydami savo laiką į kairę bei dešinę, bijodami, kad pritrūksime jo ir nespėsime pabaigti to, ką jau esame pradėję. Tampame irzlūs, pavargę, pikti ir svetimi vienas kitam. Susivokiame, jog miestas žaidžia mumis, žvelgdamas šimtais skirtingų veidų, vienu metu būdamas tiek pragaru, tiek ir rojumi, viena ranka duodamas, kita gi imdamas...
Bet jei trumpam stabteltume ir apsidairytume? Gal tada pamatytume, jog tie „Mes“ – tai šimtai „Aš“: žioplinėjantys ar skubantys, lengvabūdžiai ar susirūpinę, liūdni ar laimingi – esantys tik kartą su nuolat nykstančiu laiku Ir gal tada atsirastų noras žengti gilyn į gatvę, priklaupt ir pradėt rinkti tuos pabirusius svetimo laiko lašus, nes mieste nuolat lyja – mieste nuolat lyja mūsų laiku...