Simo Žaltausko personalinė tapybos paroda „Viskas apie Klaipėdą“

 „Klaipėda yra miestas - klausimas. Šiame mieste nėra ženklų, kurie nurodytų tapatybės turinį, – savąją tapatybę Klaipėdoje reikia atrasti, sukurti ir intensyviai išgyventi,” – sako filosofas Leonidas Donskis.

 Jo minčiai antrina italų rašytojas Italo Calvino: „Miestas lyg armatūra ar korys, kurio akutėse kiekvienas gali išdėlioti norimus prisiminti dalykus: žymių žmonių vardus, dorybes, skaičius, mineralų ir augalų klasifikacijas, mūšių datas, žvaigždynus, kalbos dalis.“

Kiekvienas savąjį miestą susikuriame patys, kaip koliažą konstruodami jį iš atminties fragmentų, pamatytų vaizdų ir patirtų emocijų.

Personalinė dailininko Simo Žaltausko paroda „Viskas apie Klaipėdą“ yra tapytojo fragmentiškas pasakojimas apie savo miestą, prarastą ir dabartinį, realų ir sukurtą.  Iš atskirų prasminių ir architektūrinių detalių Simas Žaltauskas atveria mums savąją Klaipėdą, asmenišką ir individualią, nė su kuo nesulyginamą ir vienintelę.

Uostamiestis yra gimtasis dailininko miestas, todėl natūralu, kad miesto tematika dažnai atsikartoja jo tapyboje. Vilniaus dailės akademijoje S.Žaltauskas  baigė tapybos magistro studijas. Studijų mainų programa jam suteikė galimybę studijuoti tapybą Ispanijoje ir artimiau pažinti klasikinę ispanų tapybą.

Simo Žaltausko paveiksluose vyrauja urbanistiniai ir gamtos motyvai, jo tapybos cikluose būtinai rasime vieną ar keletą impresionistine maniera nutapytų miesto ar gamtos peizažų. Gamta yra svarbi dailininko gyvenimo dalis. S. Žaltauskas savo kaimo sodyboje augina bites ir kopinėja medų, o ši veikla nuo seno yra prilyginama tobuliausiai meditacijai ir žmogaus bei gamtos harmonijai. Čia reikia pažinti ir perprasti gamtos dėsnius, iškoduoti slapčiausius gamtos siunčiamus signalus. Tokios patirtys labai praverčia tiek tapyboje, tiek poezijoje: dalininkas yra išleidęs ir pats iliustravęs dvi poezijos knygas: „Knyga poezijai“, 2003,  ir „Rašto ženklai“, 2008. Simo Žaltausko poezijoje dominuoja spalviniai kodai, kurie  įsikūniję į žodžius,  lyg dažo potėpiai slysta baltos drobės paviršiumi. Eilėraščiuose lieka menamos teptuko  prisilietimo  žymės ir žodžių įspaudai.  

Savo kūryboje tapytojas meistriškai plėtoja psichologinio portreto žanrą. Diplominiame darbe „Autorefleksijos“, remdamasis  klasikinio portreto principais ir vidine intuicija, S. Žaltauskas tyrinėja  psichologinio portreto temą ir ekstremalių bei problemiškų įvykių įtaką žmogaus asmenybei. Esminis dėmesys diplominiame darbe skiriamas karo baimei ir jos atspindžiui portrete.
                                                                                                                                                                                                                                      
                                                                                                                                                                                                                                                                  Parengė Birutė Skaisgirienė