Kaligrafijos eskizai
Kaligrafijos eskizai: eilėraščiai / Daiva Molytė-Lukauskienė; [kaligrafija Daivos Molytės-Lukauskienės]. – [Vilnius]: Homo liber, 2021 (Vilnius: Petro ofsetas). – 127, [9] p.: iliustr.; 21 cm. – Tiražas 300 egz. – ISBN 978-609-446-253-5
Poetės ir dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės naujos poezijos knygos „Kaligrafijos eskizai“, iliustruotos pačios autorės, poetinis pasaulis glaudžiai siejasi su išskirtine pajūrio aura, nepakartojamu peizažu ir šio krašto gyventojais. Ne vienerius metus rašytų eilėraščių tekstas inspiruoja vaizdinius. Vyksta savotiškas vidinis monologas, iš tekstinės plotmės peraugantis į vizualinį dialogą, žodžio ir vaizdo sintezę, kada tekstas, idėja, mintis, persipina su vizualiai reiškiama forma. Teksto kuriamas vaizdas poetei visada buvo labai svarbus, per vaizdą išsakoma ir esminė mintis:
Aš molinė esu.
Molio Motiejaus,
Mackos iš Barščių,
Brolio Vinco
Anūkė.
Smėliais užpustė mane.
Atėjau čia, kad pribertų
Į burną, ausis, akis,
Įsčias…
Molinė esu.
Molio dukra.
Pieskuos. (p. 75)
Kita D. Molytės-Lukauskienės mėgstama tema, kuriai skirtas visas „Kaligrafijos eskizų“ skyrius – kaimas, tiek gimtosios Dzūkijos, tiek įtėvynės Neringos. Vaizdas šiek tiek pakylėtas, poetizuotas. Iš įvairių kasdienybės rakandų poetė nuaudžia margą divonų raštą. Viskas ten – ypač senojoje Dzūkijoje – atrodo teisingiau ir geriau nei šiandienos erdvėje ir laike. Tais eilėraščiais nei teisiama, nei teisinama, tik pasakojama, ypač „Kuršininkų sakmėse“.
Knyga skiriama plačiam skaitytojų ratui.
Leidinio pristatymas kovo 22 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9)
